top of page

Konfliktai šeimoje ir jų sprendimas: ką gali padaryti vyras ir žmona?

Konfliktai šeimoje neišvengiami, juk kiekvienas žmogus atsineša savus poreikius, patirtis ir lūkesčius. Kadangi mano kaip kandidatės-psichoterapeutės sritis yra porų terapija ir konsultacijos, šiandien norėčiau kalbėti apie atvejus kai įtampos kyla tarp vyro ir žmonos, nes jų tarpusavio santykiai yra šeimos pamatas. Kai tarp partnerių kaupiasi neišsakyti jausmai ar kasdieniai nesutarimai, visa šeima pradeda jausti pasekmes, tiek bendroje atmosferoje, tiek vaikų savijautoje.


Svarbiausia suprasti, kad konfliktai savaime nėra blogis. Jie gali tapti galimybe augti ir kurti gilesnį ryšį, jei tik pora mokosi juos spręsti konstruktyviai. Santykių tyrėjas Johnas Gottmanas pabrėžia, jog ne konfliktų nebuvimas lemia šeimos stiprybę, o tai, kaip vyras ir žmona (pora) geba išklausyti vienas kitą, išlikti pagarbūs ir atrasti kelią į susitaikymą.


Konfliktai poroje

Kodėl kyla konfliktai šeimoje?

Dažniausiai konfliktai šeimoje prasideda ne nuo didelių krizių, o nuo mažų kasdienių nesutarimų. Skirtingi poreikiai, įpročiai ar lūkesčiai gali tapti nuolatinės įtampos šaltiniu. Vienas žmogus gali trokšti daugiau bendro laiko, kitas – erdvės atsitraukti. Kartais konfliktai kyla dėl finansų, vaikų auklėjimo ar namų ruošos pasidalijimo. Tačiau esminis sunkumas dažnai slypi ne pačiose temose, o tame, kaip pora apie jas kalba.


Nesutarimai paaštrėja tada, kai jausmai lieka neišsakyti. Užuot pasidaliję, ką išgyvena, partneriai ima kaupti nuoskaudas. Ilgainiui net ir nedidelis ginčas gali išprovokuoti didelį emocinį sprogimą, nes už jo slypi visa neišreikštų jausmų grandinė.


Tyrimai rodo, kad poros, kurios konfliktų metu pereina prie kaltinimų ar tylaus užsidarymo, užstringa tarsi užburtame rate. Tuo tarpu tos, kurios sugeba pasakyti: „Man skaudu, kai...“, atveria kelią artimesniam ryšiui. Būtent gebėjimas atvirai ir pagarbiai išreikšti savo poreikius tampa raktu į sveikesnį santykių klimatą.


Kaip pora gali spręsti konfliktus?

Sveikas konfliktų sprendimas šeimoje nėra įgimtas, tai įgūdis, kurio galima mokytis. Poros, kurios pradeda ginčą „minkštu startu“, tai yra be kaltinimų, su pagarbiu tono pasirinkimu, daug dažniau randa išeitis ir išsaugo artumą. Pavyzdžiui, vietoje sakinio „Tu manęs niekada neklausai“ galima pradėti nuo „Aš jaučiuosi nepastebėtas (-a), kai…“. Toks „aš“ kalbos vartojimas mažina gynybiškumą ir atveria kelią tikram dialogui.


Kitas svarbus aspektas – aktyvus klausymasis. Kartais partneriai labiau susitelkia į tai, ką patys nori pasakyti ir praleidžia pro ausis tai, ką sako kitas. Įsiklausymas, pakartojimas savo žodžiais, ką išgirdai, ir nuoširdus noras suprasti kuria saugumo jausmą net ir konflikto metu.


Taip pat svarbu atskirti problemas, kurias galima išspręsti, nuo tų, kurios yra nuolatinės. Gottmanas vadina jas „amžinomis problemomis“, jos kyla iš skirtingų asmenybių, vertybių ar gyvenimo stilių. Užuot bandžius partnerį pakeisti, daug naudingiau ieškoti kompromiso ir priėmimo. Tai leidžia sumažinti įtampą ir atrasti būdus sugyventi net su skirtumais.




Taigi, kaip pora gali spręsti konfliktus, papunkčiui:

  • Pradėti pokalbį švelniai „minkštas startas“ yra vienas svarbiausių sėkmingo dialogo elementų. Vietoje kaltinimų „Tu niekada…“ geriau sakyti „Aš jaučiuosi…“. Tai sumažina gynybiškumą.

  • Naudoti „aš“ kalbą. Kalbant apie savo jausmus („Aš jaučiu nerimą, kai...“), partneris (-ė) gali aiškiau suprasti, kas vyksta viduje, o ne jaustis puolamas.

  • Aktyviai klausytis. Nepertraukti, pakartoti savo žodžiais, ką išgirdai, ir parodyti, kad iš tikrųjų nori suprasti. Tai kuria saugumą net ir nesutarimų metu.

  • Atskirti sprendžiamas problemas nuo amžinų. Kai kurios temos (pavyzdžiui, skirtingi charakterio bruožai ar vertybės) neišnyks. Vietoje bandymo pakeisti kitą, svarbu ieškoti kompromiso ir priėmimo.

  • Skirti laiką susitaikymui. Po ginčo verta atrasti ritualus, kurie padeda atkurti ryšį: švelnus prisilietimas, humoras, pasivaikščiojimas ar nuoširdus „atsiprašau“. Tai lyg uždaro konfliktą ir leidžia judėti pirmyn.


Kaip konfliktai poroje veikia visą šeimą?

Santykiai tarp vyro ir žmonos yra šeimos šerdis, nuo jų priklauso visa namų atmosfera. Kai konfliktai tampa dažni ir neišsprendžiami, įtampa persiduoda visiems šeimos nariams. Vaikai itin jautriai reaguoja į tėvų nesutarimus: jie gali jaustis nesaugūs, prisiimti kaltę ar stengtis tapti „taikdariais“. Net jei konfliktai vyksta už uždarų durų, vaikai dažnai jaučia emocinį atstumą ir įtampą.


Ilgalaikėje perspektyvoje tokia aplinka veikia ne tik vaikų emocinę savijautą, bet ir jų požiūrį į santykius. Jie mokosi spręsti nesutarimus taip, kaip mato tai darant savo tėvus. Todėl gebėjimas kalbėtis pagarbiai ir ieškoti susitarimų tampa ne tik poros, bet ir visos šeimos investicija į ateitį.


Kai tėtis ir mama randa būdų susitaikyti po ginčo, visa šeima gauna siunčiamą žinutę: nesutarimai yra natūralūs, tačiau svarbiausia yra ryšys, kuris po jų atkuriamas.


Kada verta kreiptis į porų ar šeimos terapiją?

Ne visi konfliktai šeimoje išsisprendžia savaime. Kartais vyras ir žmona jaučia, kad užstringa vis tuose pačiuose ginčų scenarijuose, tarsi ratu besisukančioje istorijoje. Vienas partneris pradeda priekaištauti, kitas atsitraukia ir taip situacija tik gilėja. Jei šis ratas kartojasi vis dažniau, tai ženklas, kad reikalinga pagalba iš šalies.


60 min. Poru konsultacija. Porų terapija
60
Book Now

Dar vienas signalas – kai partneriai nebesijaučia išgirsti. Nors abu kalba, atrodo, kad žodžiai nepasiekia kito. Tada ginčai ne tik neišsprendžia problemų, bet ir dar labiau silpnina santykius. Tokiais atvejais porų ar šeimos terapija tampa erdve, kurioje saugiai galima mokytis naujų bendravimo būdų.


Terapijoje dažnai paaiškėja, kad konfliktų priežastys glūdi ne tik konkrečiose situacijose, bet ir giluminiuose poreikiuose – noro jaustis svarbiam, reikalingam, mylimam. Atrasti šiuos poreikius padeda specialistas, o konfliktai tuomet įgauna visai kitą prasmę, jie tampa lyg kelrodžiais į artimesnį ryšį.



Konfliktai šeimoje yra gyvenimo dalis – jie neišvengiami, tačiau jų baigtis priklauso nuo to, kaip vyras ir žmona sugeba juos spręsti. Nesutarimai neturi būti grėsmė santykiams. Atvirkščiai, jie gali tapti proga sustoti, pasikalbėti apie tikruosius poreikius ir atrasti naujų būdų kurti artumą.


Svarbiausia nepradėti manyti, kad „mes per daug ginčijamės, vadinasi, kažkas su mumis negerai“. Ginčai yra natūralus procesas, bet juos galima išgyventi kitaip: su pagarba, empatija ir noru suprasti vienas kitą.


Jeigu jautiesi, kad konfliktai šeimoje kartojasi, o pokalbiai tampa vis sudėtingesni, kviečiu pagalvoti apie porų ar šeimos terapiją. Tai erdvė, kurioje galima mokytis klausytis, kalbėti ir kurti brandesnį ryšį. Kartais pirmas žingsnis kreiptis pagalbos tampa didžiausia dovana ne tik santykiams, bet ir visai šeimai.


Jūsų J.


Raktažoadžiai: konfliktai porose, konfliktai santykiuose, konfliktai šeimoje, konfliktų sprendimas, kaip spręsti konfliktus, konfliktų valdymas, konfliktai vaikų auklėjime.

Comments


bottom of page