Skyrybų psichologas: kaip išgyventi emocinę audrą ir vėl atrasti save?

Skyrybos dažnai prilyginamos vienam stipriausių emocinių sukrėtimų, kokį tik gali patirti suaugęs žmogus. Tai nėra vien tik teisinio skyrybų dokumento pasirašymas ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Tai viso tavo pasaulio, ateities planų ar net savivertės griūtis. Išgyvenantbendro gyvenimo pabaigą, natūralu jaustis taip, tarsi po kojomis nebeliko tvirto pagrindo. Šiame etape skyrybų psichologas tampa ne tik specialistu, bet ir gidu, žmogumi padedančiu pamatyti ir suprasti vidinį chaosą, padedančiu suprasti, kad tai, ką išgyveni, turi savo dėsningumus.

Raktiniai žodžiai: skyrybų psichologas, kaip išgyventi skyrybas, skyrybų stadijos, emocinė pagalba skyrybų metu, potrauminis augimas, skyrybų psichologija, pagalba skiriantis.

Kodėl skauda taip stipriai?

Mokslas patvirtina, kad smegenys emocinį skausmą po išsiskyrimo apdoroja panašiai kaip fizinę traumą. Atmetimo jausmas aktyvuoja tas pačias sritis, kurios reaguoja į fizinį sužeidimą (Kross et al., 2011). Jausmas kai atrodo, kad širdį tiesiog „plėšia“, prilygtsa realiam fiziniam skausmui, ir tai yra gedėjimo procesas. Skyrybų metu tu gali gedėti ne tik žmogaus, bet ir savo vilčių, bendros buities bei susiformavusio identiteto „mes“.

Juk priimtina sakyti: "mano antra pusė". Kai dar labiau gali pagilinti žaisdas skyrybų metu. Todėl rekomenduoojama tokio pasakymo atsisakyti, nes esame individualios asmenybės. Jolita

Penki etapai skyrybų procese: gedulo stadijos

Skyrybų procesas dažniausiai atkartoja penkias klasikines gedulo stadijas (Kübler-Ross & Kessler, 2005). Svarbu suprasti, kad jos nėra lygūs laipteliai į viršų. Tai labiau primena audringą jūrą, kurioje bangos tave mėto tai pirmyn, tai atgal. O gyjimo procesas gali daryti didelėį taką tolimesniems išgyvenimas ir buvusių sutuoktinių vaikų gerovei (Stolnicu et al., 2022). Taigi gedėjimo etapai:

1. Neigimas ir šokas. Tai smegenų apsauginis mechanizmas. Tu gali jaustis tarsi transe, netikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų, arba viltis, kad rytoj partneris (partnerė) persigalvos. Tai laikas, kai protas dar nepajėgia apdoroti visos skausmo dozės.

2. Pyktis. Kai šokas praeina, prasiveržia pyktis. Gali pykti ant buvusio partnerio (partnerės) už sugriautą gyvenimą, ant savęs už padarytas klaidas ar net ant aplinkinių, kurie „nieko nesupranta“. Pyktis yra svarbus, nes jis suteikia energijos atsiriboti, tačiau užstrigimas jame gali tapti nuodingas.

3. Derybos. Tai etapas, kai pradedi galvoti: „o jeigu?“. Gali kilti noras pažadėti pasikeisti, siūlyti dar vieną šansą, bandyti „pataisyti“ tai, kas nebetaisoma. Tai desperatiškas bandymas susigrąžinti kontrolę ten, kur jos nebėra.

4. Depresija ir gilus liūdesys. Tai pati sunkiausia, bet kartu ir tyriausia stadija. Čia ateina suvokimas, kad praradimas yra tikras. Gali jausti didžiulį nuovargį, nenorą bendrauti, tuštumą. Skyrybų psichologas šiuo metu yra itin svarbus, kad liūdesys netaptų chroniška būsena.

5. Susitaikymas. Tai nereiškia, kad tau nebeskauda ar kad viskas vėl „gerai“. Tai reiškia, kad priimi naują realybę. Tu pradedi matyti ateitį be kito asmens ir pamažu susigrąžini savo gyvenimo vairą į rankas.

nukrist - Getty Images

Kada verta kreiptis į specialistą? Skyrybų psichologas

Daug kas bando šį etapą „išlaukti“ arba užgniaužti jausmus darbu ar naujais santykiais. Tačiau neperdirbtos emocijos niekur nedingsta, jos tiesiog nusėda giliai tavo pasąmonėje. Kreiptis pagalbos į skyrybų psichologą verta, jei pastebi šiuos ženklus:

• Negali nustoti nuolat galvoti apie buvusį partnerį (partnerę) ir analizuoti praeities detalių.

• Jauti stiprų kaltės jausmą arba neapykantą, kuri trukdo kasdienei veiklai ar darbui.

• Tavo miegas, apetitas ir bendra energija sutriko ilgiau nei kelioms savaitėms.

• Jautiesi pasimetęs (-usi) ir nebežinai, kas esi be santykių (Sbarra et al., 2015).

Psichologas padeda susidėlioti mintis į lentynėles. Tai vieta, kurioje gali būti visiškai atviras (-a) be baimės būti nuteistas (.a). Tai saugi erdvė išrėkti savo pyktį ir išverkti liūdesį, kol jis taps pakeliamas.

Savęs perkonstravimo metas

Skyrybos, nors ir skausmingos, atveria duris į neįtikėtiną asmeninį augimą. Psichologijoje egzistuoja terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškinys, kai po didelio streso žmogus atranda naujas vertybes, didesnę vidinę jėgą ir gilesnį dėkingumą gyvenimui (Tedeschi & Calhoun, 2004).

Dirbdamas (-a) su specialistu, tu mokaisi ne tik pamiršti, bet ir suprasti. Kodėl pasirinkai būtent šį partnerį (-ę)? Kokie tavo poreikiai liko neišgirsti? Kaip ateityje kurti sveikesnius santykius? Tai tarsi inventorizacija tavo sieloje, po kurios lieka tik tai, kas tikra ir vertinga. Tu pradedi suprasti, kad tavo vertė nepriklauso nuo kito žmogaus pasirinkimo likti ar išeiti.

Po tamsiausios nakties visada ateina aušra, o po skyrybų audros gali išaugti naujas, dar tvirtesnis ir autentiškesnis tavo „aš“.

Jolita.

Šaltiniai

• Kross, E., Berman, M. G., Mischel, W., Smith, E. E., & Wager, T. D. (2011). Social rejection shares somatosensory representations with physical pain. Proceedings of the National Academy of Sciences, 108(15), 6270-6275.

• Kübler-Ross, E., & Kessler, D. (2005). On Grief and Grieving: Finding the Meaning of Grief Through the Five Stages of Loss. Scribner.

• Stolnicu, A., De Mol, J., Hendrick, S., & Gaugue, J. (2022). Healing the Separation in High-Conflict Post-divorce Co-parenting. Frontiers in Psychology, 13, 913447. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2022.913447

• Sbarra, D. A., Hasselmo, K., & Bourassa, K. J. (2015). Divorce and Health: Beyond Individual Differences: Beyond Individual Differences. Current Directions in Psychological Science, 24(2), 109-113.

• Tedeschi, R. G., & Calhoun, L. G. (2004). TARGET ARTICLE: “Posttraumatic Growth: Conceptual Foundations and Empirical Evidence.” Psychological Inquiry, 15(1), 1–18. https://doi.org/10.1207/s15327965pli1501_01