Kaip atkurti emocinį ryšį? Kodėl pyktis santykiuose gali tapti tiltu į artumą?
- Jolita Sorokinaite
- 03-16
- 2 min. skaitymo
Kiekvienas (-a), kas bent kartą išgyveno tylos dienas po audringo ginčo, žino tą slegiantį jausmą krūtinėje. Atrodo, kad tarp tavęs ir tavo mylimo žmogaus išdygo nematoma siena. Nors abu esate tame pačiame kambaryje, jautiesi taip, tarsi tave skirtų šviesmečiai. Tačiau mokslas sako ką kita, konfliktas nėra pabaigos pradžia. Tai yra garsus, nors ir skausmingas, sielos šauksmas, prašantis ryšio.
Strapsnio raktažodžiai: kaip atkurti emocinį ryšį, porų konsultacija, emocinis ryšys, santykių krizė, kaip išsaugoti santykius, šeimos terapija, konfliktų sprendimas, emocinis saugumas.

Kodėl mes pradedame tolti vienas nuo kito?
Santykių dinamika primena šokį. Kai vienas partneris žengia žingsnį, kitas reaguoja. Dažniausiai atšalimas įvyksta ne dėl didelių išdavysčių, o dėl „mikro traumų“, tai yra nepastebėtų žvilgsnių, neišklausytų sakinių ar emocinio nepasiekiamumo akimirkomis, kai labiausiai reikėjo palaikymo. Remiantis emocijų sutelktos terapijos principais, už kiekvieno priekaišto „tu vėl vėluoji“ slepiasi gilesnis klausimas: „Ar aš tau vis dar rūpiu? Ar aš esu tau prioritetas?“ (Johnson, 2019).
Kai jautiesi nesaugus (-i), tavo smegenys įjungia išgyvenimo režimą. Vieni iš mūsų puola (reikalauja dėmesio a6trindami konfliktą), kiti atsitraukia (tyli, užsisklendžia). Tai yra natūrali gynybinė reakcija, tačiau būtent ji sukuria uždarą ratą, iš kurio ištrūkti patiems tampa vis sunkiau.
Pažeidžiamumo galia ir saugus prieraišumas. Kaip atkurti emocinį ryšį?
Gali skambėti paradoksaliai, bet porų terapija ar porų konsultacija nėra skirta išmokyti jus nesipykti. Tikslas yra išmokti pyktis konstruktyviai. Svarbu suprasti, kad po pykčio šarvais visada slepiasi pažeidžiamumas, baimė būti paliktam (-ai) ar tapti nepakankamam (-ai).
Kai išdrįsti vietoj kaltinančio „tu manęs nervini“ pasakyti „aš jaučiuosi vienišas (-a), kai tu visą vakarą praleidi telefone“, tu atveri duris tikrai empatijai ir asmeniniam pažeidžiamumui. Tai yra tas lūžio taškas, kuriame baigiasi kova dėl galios ir prasideda autentiškas ryšys.
Kalbėdami apie tokias gilias, fundamentalias žmogaus patirtis, mes remiamės ne tik intuicija, bet ir tvirta neurobiologija. Tyrimai rodo, kad saugus prieraišumas, žinojimas, jog esi svarbus (-i) ir branginamas ir yra esminis veiksnys, lemiantis ne tik psichologinę pusiausvyrą, bet ir fizinę sveikatą bei ilgaamžiškumą (Mikulincer & Shaver, 2016).
Kaip pradėti gijimo procesą šiandien?
Jei jauti, kad tavo santykiai pasiekė aklavietę, pirmas žingsnis yra pripažinimas. Tai nereiškia pralaimėjimo ar kad santykiai artėja prie pabaigos. Priešingai, kreipimasis į specialistą parodo tavo drąsą ir pasiryžimą kovoti už tai, kas brangiausia.
Sustok ir pastebėk. Kai pajunti kylantį pyktį, paklausk savęs: „Kas po juo slepiasi?“
Būk prieinamas (-a). Skirk laiko tiesioginiam akių kontaktui bent dešimt minučių per dieną be jokių trikdžių.
Ieškok pagalbos. Profesionalus žvilgsnis iš šalies padeda pamatyti tuos „šokio žingsnelius“, kurių patys būdami procese nepastebite.
Tavo santykiai yra gyvas organizmas. Jie reikalauja priežiūros, šilumos ir svarbiausia, supratimo, kad esi ne vienas (-a) šiame kelyje.
Johnson, S. M. (2019). Attachment Theory in Practice: Emotionally Focused Therapy (EFT) with Individuals, Couples, and Families. New York: Guilford Press.
Mikulincer, M., & Shaver, P. R. (2016). Attachment in Adulthood: Structure, Dynamics, and Change. New York: Guilford Press.




Komentarai