Partneris nenori porų terapijos: ką gali daryti tu?

Pasiūlai kreiptis į porų konsultaciją ir išgirsti: „Man jokios terapijos nereikia.“ Galbūt ilgai ruošeisi šiam pokalbiui, todėl atsisakymas nuskamba kaip žinia, kad santykiai rūpi tik tau. Gali kilti pyktis, liūdesys ir klausimas, ar dar turi ką nors daryti.

Jei partneris ar partnerė nenori porų terapijos, pirmiausia verta išsiaiškinti, kas slypi už atsisakymo, aiškiai įvardyti savo poreikį ir pasiūlyti konkretų pirmą žingsnį. Priversti dalyvauti negali, tačiau gali pasirūpinti savimi ir spręsti, kokie santykiai tau priimtini.

Iliustracinis vaizdas, sukurtas DI.

Kodėl partneris nenori porų terapijos?

Vienas atsisakymas dar nepasako visos istorijos. Žmogus gali bijoti, kad konsultacijoje bus kaltinamas, nežinoti, kaip vyksta susitikimas, nerimauti dėl kainos ar privatumo. Kartais abu skirtingai vertinate santykių sunkumus. Tau jau labai skauda, o kitam atrodo, kad „visi taip gyvena“.

Tyrime, kuriame dalyvavo beveik 300 porų terapija besidominčių žmonių, išskirtos įvairios pagalbos paieškos kliūtys: kaina, organizaciniai sunkumai, nepasitikėjimas, santykių aplinkybės ir neaiškumas dėl terapijos proceso (Hubbard & Anderson, 2022). Vadinasi, prieš ieškant įtikinamiausio argumento verta suprasti konkrečią abejonę.

Gali paklausti: „Kas tau atrodo sunkiausia, kai pasiūlau konsultaciją?“ Išklausyk atsakymą iki galo. Baimės pripažinimas neįpareigoja tavęs atsisakyti pagalbos poreikio.

Kaip pasiūlyti porų konsultaciją be spaudimo?

1. Pasirink ramesnį laiką

Pasiūlymas ginčo įkarštyje lengvai nuskamba kaip bausmė: „Tau reikia psichologo.“ Susitarkite kalbėtis tada, kai abu turite šiek tiek laiko ir privatumo. Jei pokalbis kaista, padėti gali iš anksto aptarta pauzė konflikto metu.

Nebūtina laukti tobulos nuotaikos. Pakanka paklausti: „Noriu aptarti mums svarbų dalyką. Ar šiandien vakare galėtume tam skirti penkiolika minučių?“

2. Įvardyk, kas vyksta ir ko ilgiesi

Kalbėk apie pastebimą situaciją ir savo patirtį. Vietoj „Tu niekada nesistengi“ gali sakyti: „Pastaruoju metu pokalbiai apie pinigus baigiasi ginču. Po jų jaučiuosi vienas (viena). Noriu, kad išmoktume apie tai kalbėtis ramiau.“

Kvietimą galima tęsti taip: „Norėčiau, kad su specialiste suprastume, kas tarp mūsų kartojasi. Noriu geriau suprasti ir savo reakcijas.“ Toks sakinys palieka vietos abiejų patirčiai ir tavo atsakomybei už savo elgesį.

3. Paklausk apie konkrečią kliūtį

Jeigu neramu dėl kaltinimo, aptarkite, kaip specialistė padeda išgirsti abu žmones. Jeigu sunku rasti laiką, kartu peržiūrėkite galimybes. Jei kliūtis finansinė, iš anksto pasitikrinkite kainą ir galimą susitikimų dažnį. Nereikia pažadėti nei greito rezultato, nei to, kad viskas bus lengva.

Svarbu atskirti abejonę dėl formato nuo nenoro apskritai kalbėti apie santykių sunkumus. Gali paklausti: „Jeigu konsultacija dabar netinka, kokį kitą konkretų žingsnį siūlai?“

4. Pasiūlyk ribotą pirmą žingsnį

Ilgalaikio darbo idėja gali atrodyti per didelė. Galite sutarti dėl vieno pirmojo susitikimo, kuriame išsakysite lūkesčius, klausimus ir abejones, o tada aptarsite tęsimą. Abu turite žinoti, kur ir dėl ko registruojatės. Netikėtas kvietimas į jau užsakytą konsultaciją gali sumažinti pasitikėjimą.

Porų terapijos tyrimų apžvalgoje nustatyta nauda santykių pasitenkinimui, bendravimui ir emociniam artumui (Roddy et al., 2020). Tai pagrindas svarstyti pagalbą, tačiau ne garantija konkrečiai porai ar pažadas, kad vienas susitikimas viską pakeis.

Ką daryti, jei atsakymas vis tiek „ne“?

Gali jaustis nusivylęs (nusivylusi). Neprivalai apsimesti, kad tau nesvarbu, ir neprivalai kasdien kartoti to paties prašymo. Aiškiai pasakyk, kas tau kelia sunkumų ir kokio pokyčio reikia. Pavyzdžiui: „Girdžiu, kad dabar konsultacijos nenori. Man mūsų bendravimas vis tiek labai sunkus. Noriu susitarti, kaip šią savaitę pradėsime tai keisti.“

Susitarimas turėtų būti pastebimas: konkretus laikas pokalbiui, pasidalyta atsakomybė ar sutartas būdas sustabdyti įžeidinėjimus. „Kada nors pasistengsiu“ sunku įvertinti. Prie temos grįžkite sutartu metu ir aptarkite, kas iš tikrųjų pasikeitė.

Jei atsisakoma ir konsultacijos, ir bet kokio pokalbio ar veiksmų, verta žiūrėti į visą elgesio pasikartojimą. Kito sprendimo nekontroliuoji. Savo poreikius, ribas ir galimybes gali tyrinėti su individualios pagalbos specialistu.

Iliustracinis vaizdas, sukurtas DI.

Ar gali kreiptis vienas (viena)?

Taip. Individualioje konsultacijoje gali aiškintis savo jausmus, bendravimo įpročius, ribas ir sprendimus. Specialistas negali patikimai įvertinti nedalyvaujančio partnerio asmenybės ar pažadėti pakeisti jo elgesį. Vienam žmogui nereikia prisiimti visos atsakomybės už bendrą ryšį.

Jei vėliau nuspręsite ateiti kartu, iš anksto aptarkite su specialiste darbo formatą ir konfidencialumo ribas. Po individualaus darbo bendram poros darbui kartais tinkamiau pasirinkti kitą specialistą.

Kada pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu?

Jeigu bijai partnerio reakcijos, patiri grasinimus, prievartinę kontrolę ar smurtą, nebandyk šios situacijos išspręsti vien geresne pokalbio formuluote. Esant bauginimui ir kontrolei bendros konsultacijos gali būti netinkamos. Saugumą ir pagalbos galimybes svarbu pirmiausia aptarti individualiai, privačiai (Keilholtz & Spencer, 2022). Esant tiesioginiam pavojui skambink 112.

Nuo ko pradėti šiandien?

Užsirašyk tris sakinius: ką pastebi jūsų santykiuose, kaip dėl to jautiesi ir kokio konkretaus žingsnio norėtum. Pasiūlyk pokalbį ramesniu metu. Tau nereikia iš karto nuspręsti visos santykių ateities.

Esu Jolita Sorokinaitė, psichologė, kandidatė į psichoterapeutes. Poras konsultuoju internetu lietuvių kalba. Jei abu sutinkate pabandyti, galite pasirinkti porų konsultacijos laiką. Pirmajame susitikime galėsime aptarti jūsų sunkumus ir tai, kokios pagalbos tikitės.

Literatūra

Hubbard, A. K., & Anderson, J. R. (2022). Understanding barriers to couples therapy. Journal of Marital and Family Therapy, 48, 1147–1162. https://doi.org/10.1111/jmft.12589

Keilholtz, B. M., & Spencer, C. M. (2022). Couples therapy and intimate partner violence: Considerations, assessment, and treatment modalities. Practice Innovations, 7(2), 124–137. https://doi.org/10.1037/pri0000176

Roddy, M. K., Walsh, L. M., Rothman, K., Hatch, S. G., & Doss, B. D. (2020). Meta-analysis of couple therapy: Effects across outcomes, designs, timeframes, and other moderators. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 88(7), 583–596. https://doi.org/10.1037/ccp0000514