Pauzė konflikto metu: kaip sustoti ir grįžti į pokalbį?
Pauzė konflikto metu – tai aiškiai įvardytas pokalbio sustabdymas, skirtas nusiraminti, su susitarimu, kada prie temos grįšite. Ji gali padėti porai išvengti skaudžių žodžių, kai emocijos užgožia gebėjimą klausytis. Svarbios trys dalys: pasakyti, kad reikia pertraukos, pasirūpinti savimi ir sutartu laiku vėl susitikti.
Vienas nori viską išsiaiškinti čia ir dabar. Kitas sako „nebegaliu“ ir pasitraukia. Likusiam žmogui tai gali skambėti kaip atstūmimas, o pasitraukusiam – kaip vienintelė galimybė nesusipykti dar labiau. Kaip sustoti taip, kad abu žinotumėte: pokalbis bus tęsiamas?
Kada pokalbiui reikia pertraukos?
Atkreipkite dėmesį į kūną ir į tai, kaip kalbatės. Smarkiau plaka širdis, įsitempia žandikaulis, kyla balsas, darosi sunku išgirsti partnerio sakinį iki galo. Gottmano institutas tokią stipraus emocinio sužadinimo būseną vadina emociniu užliejimu ir siūlo mokytis nusiraminimo įgūdžių. Plačiau: Gottmano instituto rekomendacijos apie nusiraminimą.
Galite savęs paklausti: „Ar dar bandau suprasti, ar jau tik ruošiu atsakymą?“ Jei kartojate tuos pačius kaltinimus, verta sustoti ir įvertinti, ar šiuo metu galite kalbėti pagarbiai. Pertrauka neprivalo laukti akimirkos, kai jau pasakėte tai, dėl ko gailėsitės.
Pauzė konflikto metu: penki konkretūs žingsniai
Įvardykite savo būseną. Sakykite „man dabar per daug įtampos“, užuot sprendę, kad partneris „neįmanomas“. Tai padeda paaiškinti, kodėl stabdote pokalbį.
Patvirtinkite, kad tema jums svarbi. Pridėkite: „Noriu apie tai pasikalbėti ir tave suprasti.“ Partneriui neturi tekti spėlioti, ar apskritai ketinate grįžti.
Susitarkite dėl grįžimo laiko. Pavyzdžiui: „Susitikime virtuvėje 20.30.“ Gottmano institutas rekomenduoja bent 20 minučių nusiraminimui. Tai orientyras, o ne pažadas, kad kiekvienas per tiek laiko bus pasirengęs kalbėtis. Apie pertraukos trukmę ir grįžimą į pokalbį.
Pertrauką skirkite nusiraminimui. Pasivaikščiokite, ramiai pakvėpuokite ar paklausykite muzikos. Jei mintyse tik repetuojate kaltinimus, pastebėkite tai ir grąžinkite dėmesį į pasirinktą veiklą. Nusiraminimo būdų rasite Gottmano instituto praktiniame vadove.
Grįžkite arba aiškiai atnaujinkite susitarimą. Jei dar negalite ramiai kalbėti, prieš sutartą laiką pasakykite, kad reikia daugiau laiko, ir pasiūlykite konkretų kitą momentą. Nedingkite be žinios.
Ką pasakyti, kad pauzė neskambėtų kaip atstūmimas?
Susitarti dėl pauzės lengviau ramiu metu. Galite iš anksto pasirinkti žodį „pauzė“ ir aptarti, kur kiekvienas pabūsite, kaip pranešite apie grįžimą ir kaip pasirūpinsite vaikais, jei tuo metu esate su jais.
Šie sakiniai yra mokymuisi sukurti pavyzdžiai, o ne klientų istorijų citatos.
„Jaučiu, kad keliu balsą. Man svarbu tave išgirsti, todėl noriu pusvalandžio pauzės. Grįžkime prie šio klausimo 20.30.“
Jei partneris prašo pertraukos, o jums norisi pokalbį tęsti, galite įvardyti savo poreikį:
„Galiu palaukti. Man svarbu žinoti, kad ši tema neliks pamiršta. Patvirtinkime, kada kalbėsimės toliau.“
Venkite frazių „kalbėsiu, kai pagaliau susiprotėsi“ ar „jei mane mylėtum, dabar neišeitum“. Tokios sąlygos apsunkina galimybę išgirsti vienas kitą.
Kaip grįžti prie nesutarimo?
Pasirinkite vieną klausimą. Aptariant vėlavimą vakarienei nereikia iš karto grįžti prie visų pastarųjų metų nusivylimų. Pirmiausia pasakykite, ką patyrėte, ir paprašykite konkretaus veiksmo.
Pavyzdžiui: „Kai vakar neparašei, kad vėluosi, laukiau ir jaučiausi nežinanti, kaip planuoti vakarą. Kitą kartą norėčiau trumpos žinutės.“ Gottmano instituto aprašoma švelni pokalbio pradžia remiasi jausmo ir poreikio įvardijimu, vengiant žmogaus charakterio kaltinimų. Apie švelnią pradžią ir kitus bendravimo įgūdžius.
Prieš atsakydami pakartokite, ką supratote: „Tau svarbu iš anksto žinoti, kad vėluosiu. Ar teisingai išgirdau?“ Pokalbio pabaigoje užrašykite vieną abiem priimtiną susitarimą. Kitą dieną galite patikrinti, ar jis aiškus ir įgyvendinamas.
Dažniausi klausimai apie pauzę konflikto metu
Ar 20 minučių visada pakanka?
Ne. Tai Gottmano instituto rekomenduojamas pradinis orientyras. Svarbu, ar jau galite klausytis, kalbėti be įžeidimų ir sutelkti dėmesį į vieną temą. Jei reikia daugiau laiko, aiškiai atnaujinkite grįžimo susitarimą.
Kuo pauzė skiriasi nuo baudimo tyla?
Pauzės tikslas ir pabaiga įvardyti: „Nusiraminu ir grįžtu.“ Jei žmogus paliekamas nežinioje arba tylėjimas naudojamas priversti nusileisti, toks elgesys neatitinka čia aprašyto susitarimo.
Ką daryti, jei po pauzės vėl susipykstame?
Peržiūrėkite, nuo ko prasidėjo nauja įtampa: ar tema buvo per plati, ar grįžote dar nepasirengę, ar pradėjote kaltinimu? Pasikartojant šiam ratui, verta kreiptis pagalbos ir kartu mokytis kitokio pokalbio.
Kada verta rinktis porų konsultaciją internetu?
Jei susitarimai dėl pauzės nuolat žlunga, tie patys ginčai kartojasi ar jaučiatės vis labiau nutolę, porų konsultavimas gali būti erdvė išnagrinėti jūsų bendravimo ratą. Konsultacijoje galima aptarti konkrečią situaciją ir susikurti abiem suprantamą pauzės bei grįžimo planą.
Jolita Sorokinaitė konsultuoja poras internetu lietuvių kalba. Svetainėje galite pasirinkti 60 minučių porų konsultaciją arba peržiūrėti galimus susitikimų variantus. Pirmajam pokalbiui pakanka atsinešti vieną neseną nesutarimo pavyzdį ir tai, ką norėtumėte keisti.
Jei santykiuose patiriate grasinimus, smurtą ar prievartinę kontrolę, pirmiausia pasirūpinkite saugumu ir individualia specializuota pagalba. Bendros bendravimo užduotys tokiomis aplinkybėmis gali būti netinkamos; apie bendros terapijos riziką rašo National Domestic Violence Hotline.
Straipsnis skirtas bendram informavimui ir nepakeičia individualaus situacijos įvertinimo.
Komentarai