top of page

Kodėl mes įsimylime savo „didžiausius košmarus“: 5 įžvalgos iš schemų terapijos, kurios pakeis jūsų požiūrį į santykius. Schemų terapija poroms.

08-14
4 min. skaitymo

Ar kada nors susimąstėte, kodėl santykiai, prasidėję kaip "drugeliai pilve", o laikui bėgant virsta sekinančių konfliktų arena? Psichologijoje egzistuoja posakis: mes įsimylime asmenybę, tačiau gyventi tenka su charakteriu.


„Normalumas“ santykiuose dažnai yra iliuzija. Intymiausias ryšys su kitu žmogumi yra ta vieta, kurioje mūsų senosios žaizdos atsiveria plačiausiai. Šiame straipsnyje, remdamasi schemų terapijos principais, apžvelgsiu penkias įžvalgas, kurios padės suprasti, kodėl mes elgiamės destruktyviai ir kaip galime tapti savo santykių architektais, o ne jų įkaitais.


Liūdna pora ant sofos nusisukusi vienas nuo kito, tarp jų šviečia neoninis apskritų rodyklių ženklas.

Raktiniai žodžiai: schemų terapija poroms, porų terapija, konfliktai poroje, pasikartojantys konfliktai santykiuose, schemos santykiuose, režimų ciklas poroje, emociniai poreikiai santykiuose, porų psichoterapija


1. „Schemų chemija“ – kodėl mus traukia pažįstamas skausmas?


Daugelis tiki, kad „chemija“ iš pirmo žvilgsnio yra suderinamumo ženklas. Tačiau schemų terapija siūlo gilesnį ir šiek tiek provokuojantį paaiškinimą. Mus traukia ne tie, kurie mus papildo, o tie, kurie pasąmoningai aktyvuoja mūsų pačias skaudžiausias, bet gerai pažįstamas vaikystės patirtis.


Mūsų smegenys veikia per vadinamuosius „neuronų atraktorius“ (neural attractors). Tai tarsi energiniai slėniai: smegenims daug lengviau nukreipti impulsus į jau egzistuojančius, gilius praeities kelius, nei tiesti naujus. Mes renkamės emociškai nepasiekiamą partnerį ne todėl, kad mums patinka skausmas, o todėl, kad šis skausmas sukuria „pažįstamo jausmo“ pojūtį. Smegenims „pažįstama“ dažnai reiškia „saugu“ ir „nuspėjama“, net jei tai mus griauna.


Pavyzdžiui, žmogus, turintis „Apleistumo“ (Abandonment) schemą, pasąmoningai renkasi partnerį, kuris jį nuolat palieka emocinėje nežinioje. Tai abipusis sužadinimo procesas (mutually triggering), kurio metu mes randame tobulą partnerį savo senosioms vaikystės dramoms vaidinti.


2. Jūs nesate jūsų elgesys – pažinkite savo „režimus“


Vienas didžiausių schemų terapijos pasiekimų yra skirtumas tarp schemų (nekintančių charakterio bruožų) ir režimų (modes – laikinų emocinių būsenų). Jei schema yra trauminė atmintis, tai režimas yra tai, kaip ta atmintis pasireiškia „čia ir dabar“. Suvokimas, kad partnerio pyktis yra ne jo esybė, o laikinai įsijungęs „gynybinis skydas“, keičia viską.



Santykiuose dažniausiai susiduriame su šiais režimais:


  • Pažeidžiamas vaikas (Vulnerable Child): Tai dalis, kurioje slypi mūsų pamatiniai poreikiai – saugumas, meilė ir pripažinimas. Kai ši dalis jaučiasi vieniša, mes tampame itin jautrūs.

  • Baudžiantis tėvas (Punitive Parent): Vidinis, kritiškas balsas, sakantis, kad esate „blogas“. Jis verčia mus bausti save arba agresyviai pulti partnerį.

  • Atsiskyręs gynėjas (Detached Protector): Emocinis šarvas. Žmogus tampa abejingas, „robotas“, pasineria į darbus ar ekranus, kad tik nepajustų skausmo.

  • Sveikas suaugęs (Healthy Adult): Tai mūsų brandžioji dalis. Ji geba reflektuoti, spręsti problemas ir pasirūpinti pažeidžiamumu be destrukcijos.





3. Tikrasis priešas nėra partneris, tai – „Ciklas“


Didžiausia porų klaida – galvoti, kad jų problemų šaltinis yra partnerio charakteris. Iš tiesų, konflikte dalyvauja ne du suaugę žmonės, o jų aktyvuoti gynybiniai mechanizmai, kurie susipina į negailestingą režimų ratą/ciklą (mode cycle).


Mūsų smegenyse esanti priekinė juostinė žievė (Anterior Cingulate Cortex – ACC) veikia kaip „konflikto monitorius“. Konflikto įkarštyje čia „krenta moneta“: ar mums pavyks išlikti sąmoningiems, ar krisime į automatinį gynybinį elgesį. Dažniausias pavyzdys: „Puolantis prieš Atsiskyrusį gynėją“. Vienas partneris kritikuoja (bandydamas suvaldyti baimę), kitas – emociškai atsiriboja (bandydamas apsisaugoti).


Svarbu suprasti: Ciklas yra jūsų bendras priešas, o ne partneris. Tai mechanizmas, reikalaujantis aktyvios intervencijos, o ne pasyvaus stebėjimo. Kai pora išmoksta atpažinti šį „tango“, jie gali kartu sustoti ir pasakyti: „Žiūrėk, mes vėl patekome į Ciklą. Sustokime.“


4. „Ribotas perauklėjimas“ – kaip tapti žaizdų gydytoju


Schemų terapija siūlo „riboto perauklėjimo“ (limited re-parenting) idėją. Skirtingai nei standartinė terapija, kuri fokusuojasi tik į elgesio keitimą, ši metodika moko partnerius tapti vienas kito vaikystės žaizdų gydytojais.


Esminis įrankis čia yra skirtumas tarp poreikių ir norų.


  • Poreikis yra universalus (pavyzdžiui, saugumo, ryšio ar pagarbos jausmas).

  • Noras yra specifinis būdas, kaip tą poreikį norime patenkinti (pavyzdžiui, „noriu, kad atsakytum į mano žinutę per 5 minutes“).


Partneris gali neįgyvendinti kiekvieno jūsų noro, tačiau jis privalo išmokti atliepti jūsų poreikį. Jei jūsų partneris vaikystėje patyrė apleistumą, jūsų užduotis konflikte – ne dar labiau jį atstumti, o parodyti, kad esate šalia, net jei pykstate. Tai reikalauja didžiulio abipusio pažeidžiamumo, tačiau būtent taip senos žaizdos nustoja kraujuoti.


60 min. Poru konsultacija. Porų terapija
From€70.00
1h
Užsakyti

5. „Sveiko suaugusiojo“ balsas – smegenų „generalinis direktorius“


Tikrasis pokytis įvyksta tada, kai stipriname savo Sveiko suaugusiojo (Healthy Adult) dalį. Ši dalis turi sėdėti jūsų smegenų „generalinio direktoriaus“ kėdėje ir sąmoningai valdyti „konflikto monitorių“ (ACC). Jo darbas – neleisti automatiniams gynybinis režimams perimti valdžią.


Vienas praktiškiausių įrankių yra „Pauzės mygtukas“ (Pause button). Kai pajuntate, kad emocinė įtampa kyla ir jūs tuoj įžengsite į destruktyvų ciklą, privalote griežtai ir aiškiai pasakyti „Stop“. Tai nėra bėgimas nuo problemos – tai aktyvus veiksmas, skirtas sustabdyti neuronų impulsus, kol jie nenuvedė į emocinę katastrofą. Tik sugrįžę į Sveiko suaugusiojo būseną, galite tęsti pokalbį ne per baimę ar pyktį, o per poreikių išsakymą.


IŠVADA: Meilė kaip pasirinkimas augti. Schemų terapija poroms


Laimingi santykiai nėra tie, kuriuose nėra problemų ar charakterio „šiurkštumų“. Tai santykiai, kuriuose du žmonės sutinka leistis į gilesnę savęs ir kito pažinimo kelionę. Schemų terapija mums sako, kad mes turime galią palikti savo vaikystės „šešėlius“ praeityje ir kurti ryšį, pagrįstą sąmoningais suaugusiųjų pasirinkimais.


Pabaigai paklauskite savęs: Kokia jūsų dalis šiuo metu valdo jūsų santykius – jūsų vaikystės baimės ar jūsų Sveikas suaugęs? Atsakymas į šį klausimą yra pirmasis žingsnis link meilės, kuri ne griauna, o gydo.


Psichologė psichoterapeutė Jolita Sorokinaitė


Straipsnio šaltinis:

Simeone-DiFrancesco, C., Roediger, E., & Stevens, B. A. (2015). Schema therapy for couples: A guide for practitioners. Wiley-Blackwell.




Komentarai


bottom of page