Populiarus mitas apie „antrąją pusę“ mus įkalina amžiname nebaigtumo jausme. Šiame straipsnyje gilinamės į tai, kodėl toks kalbinis įprotis skatina toksišką priklausomybę ir kaip savęs suvokimas kaip visumos, o ne dalies, keičia santykių kokybę. Remiantis E. Frommo ir apsisprendimo teorijos įžvalgomis, atskleidžiama, kodėl tikra meilė gimsta ne iš poreikio būti užpildytam, o iš laisvės dalintis savo pilnatve. Ar esi pasiruošęs (pasiruošusi) tapti savo paties (pačios) ašimi?

Ar jaučiatės, kad jūsų asmeninė laimė ir savivertė visiškai priklauso nuo partnerio nuotaikos, dėmesio ar patvirtinimo? Šis reiškinys, vadinamas emocine priklausomybe, ir yra vienas klastingiausių ilgalaikių ne tik santykių, tačiau ir asmeninių griovėjų. Mes dažnai klaidingai manome, kad meilė reiškia būti viena visuma, tačiau realybė yra priešinga: sveiki santykiai yra galimi tik tarp dviejų emociškai nepriklausomų asmenų. Aš, kaip porų terapeutė, matau, kad meilė turi atneš