Kodėl sakyti „mano antra pusė“ nėra teisinga?

Kiek kartų esi girdėjęs (-usi) frazę, kad kažkas rado savo „antrąją pusę“? O gal pats (-i) taip dažnai pavadini savo partnerį (-ę)? Nors šis posakis skamba romantiškai ir primena senovės graikų mitus apie perskeltas sielas, kurios visą gyvenimą ieško viena kitos, psichologiniu požiūriu jis slepia pavojingus spąstus.

Terminas „antra pusė“ programuoja mus mąstyti apie save kaip apie nevisapusišką, trūkumų turintį kūrinį, kuriam užpildyti būtinai reikia kito žmogaus. Tačiau ar tikrai tau reikia „papildymo“, kad jaustumei pilnatvę?

Raktiniai žodžiai: mano antra pusė, santykių psichologija, emocinė nepriklausomybė, pilnavertiškumas, sveiki santykiai, savivertė partnerystėje, meilė sau.

Mitų įtaka tavo savivertei

Idėja, kad esame tik puselės, sukuria vidinę, nematomą, iliuziją, jog be partnerio (-ės) esame nepilnaverčiai. Tai gimdo emocinę priklausomybę. Jei tiki, kad tavo laimė ir pilnatvė priklauso tik nuo kito asmens buvimo šalia, tu prarandi savo vidinę ašį. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmeninė autonomija ir gebėjimas būti savarankiška asmenybe yra vieni pagrindinių sveikos partnerystės elementų.

Kai suvoki save kaip „pusę“, kyla pasąmoninė baimė prarasti tą kitą dalį, nes tada vėl tapsi „nepilnas“ (-a). Tai skatina kontrolę, pavydą ir nerimą, kurie po truputį nuodija net ir gražiausius jausmus.

Sveiki santykiai: ne pusės, o dvi visumos

Tikra meilė ir ilgalaikis ryšys geriausiai klesti tada, kai susitinka dvi pilnavertės asmenybės. Įsivaizduok tai ne kaip dvi puseles, kurios sulimpa į vieną širdį, o kaip dvi atskiras įirdis, kurios turi bendrą tarpusavyje persidengiančią zoną.

Garsus psichologas Erich Fromm (1956) savo darbe The Art of Loving pabrėžė, kad meilė yra aktyvi galia, o ne kažkas, kas tave „ištinka“, kad užpildytų tavo tuštumą. Jei į santykius eini tikėdamasis (-i), kad kitas žmogus tave „užpildys“ ar suteiks tavo gyvenimui papildomos prasmės, kurios pats (-i) negali rasti, tu užkrauni partneriui (-ei) nepakeliamą naštą. Niekas negali būti atsakingas už tavo vidinę pilnatvę, išskyrus tave patį (-čią).

Iš "mano antra pusė" į.... Kodėl verta keisti žodyną?

Kalba formuoja mūsų realybę. Pakeitęs (-usi) žodį „pusė“ į „partneris“, „mylimas žmogus“ ar „bendrakeleivis“, tu keiti savo vidinę nuostatą.

• Partneris (partnerė) implikuoja lygiateisiškumą ir bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų.

• Mylimas žmogus pabrėžia jausmą, o ne nuosavybės ar trūkumo statusą.

• Bendrakeleivis sufleruoja, kad abu einate savo gyvenimo keliais, bet pasirinkote tai daryti kartu.

Būtent savarankiškumas leidžia tau mylėti laisvai, o ne iš poreikio ar baimės likti vienam (-ai). Kai jauti pilnatvę, tu renkiesi būti kartu ne todėl, kad be kito neišgyventum, o todėl, kad kartu gera augti.

60 min. Poru konsultacija. Porų terapija

From€70.00

1h

Užsakyti

Psichologinė branda ir pilnatvė

Santykių psichologija moko, kad didžiausia dovana, kurią gali duoti kitam žmogui, yra tavo paties (-čios) emocinė sveikata. Kai nustoji ieškoti „pakaitalo“ savo nepasitikėjimui ar liūdesiui, tu pradedi matyti partnerį (-ę) tokį (-ią), koks (-ia) jis (ji) yra iš tikrųjų, o ne kaip savo projekciją ar trūkstamą dėlionės detalę.

Tu esi vientisas pasaulis su savo vandenynais ir kalnais. Kitas žmogus gali tapti nuostabiu tavo gyvenimo peizažo svečiu ar nuolatiniu gyventoju, bet jis niekada neturėtų būti tavo pamatu. Tik suvokdamas (suvokdama) savo individualią vertę, gali sukurti ryšį, kuriame abu partneriai kvėpuoja laisvai.

Šaltiniai

• Fromm, E. (1956). The Art of Loving. Harper & Row.