Kodėl vyras ar žmona su manimi nekalba? Psichologinės tylos priežastys ir kaip ją įveikti?
- Jolita Sorokinaite
- Dec 5
- 3 min read
Tyla namuose kartais gali būti garsesnė už bet kokį riksmą. Tu užduodi klausimą, o atsakymo nėra. Bandai užmegzti ryšį, bet atsimuši į nematomą sieną. Atrodo, kad vyras (žmona) fiziškai yra šalia, bet emociškai jis (ji) iškeliavo į nepasiekiamą planetą.
Dažnai klientai konsultacijų metu man išreiškia nerimą su klausimu: „Kodėl vyras ar žmona su manimi nekalba?“ arba „Kodėl jis (ji) mane ignoruoja?“. Ši tyla sėja nerimą, verčia jaustis vienišam (vienišai) dviese ir sukelia minčių apie santykių pabaigą.
Tačiau prieš pasiduodant nevilčiai, kviečiu tave pažvelgti giliau. Psichologijos mokslas rodo, kad tyla retai reiškia meilės pabaigą. Dažniau tai yra nesėkmingas, bet desperatiškas bandymas susitvarkyti su vidiniu chaosu.
Kodėl vyras ar žmona su manimi nekalba?
Tyla nėra tik manipuliacija
Pirmiausia turi suprasti vieną svarbų dalyką. Kai partneris (partnerė) nutyla konflikto metu ar po jo, mes dažnai tai interpretuojame kaip bausmę ar manipuliaciją. Mums atrodo, kad jis (ji) galvoja: „Aš tau parodysiu, aš tave ignoruosiu, kol atsiprašysi.“
Nors taip pasitaiko, moksliniai tyrimai rodo kitokią realybę. Garsus porų tyrinėtojas dr. Johnas Gottmanas šį reiškinį vadina „atsiribojimu“ (angl. stonewalling). Tai vienas iš pavojingiausių santykių signalų, tačiau jo šaknys dažnai yra fiziologinės.
Kai kyla ginčas, kai kurio žmogaus širdies ritmas staigiai pakyla virš 100 dūžių per minutę. Kūną užlieja adrenalinas ir kortizolis. Įvyksta tai, ką psichologai vadina „emociniu užtvindymu“. Tokios būsenos žmogus nebegali racionaliai mąstyti ar girdėti, ką jam sakai. Jo (jos) smegenys pereina į išgyvenimo režimą „kovok arba bėk“. Tyla šiuo atveju yra „bėk“ reakcija. Jis (ji) nekalba ne todėl, kad nori tave įskaudinti, o todėl, kad bando nusiraminti ir „ne sprogti“.
Reikalavimo ir atsitraukimo šokis
Jei jauti, kad kuo labiau stengiesi prakalbinti vyr1 (žmoną), tuo labiau jis (ji) užsisklendžia, greičiausiai patekote į klasikinį „reikalavimo ir atsitraukimo“ (angl. demand-withdraw) ratą.
Tai atrodo taip:
Tu jauti nerimą dėl tylos ir bandai gauti atsakymą kodėl (reikalavimas).
Vyras (žmona) jaučia spaudimą ir baimę suklysti, todėl dar labiau traukiasi (atsitraukimas).
Matydamas (matydama) atsitraukimą, tu dar labiau spaudi, nes jautiesi neišgirstas (neišgirsta).
Ratas užsidaro ir tampa vis intensyvesnis.
Svarbu suvokti, kad šiame šokyje nėra vieno kalto. Tu sieki ryšio, o tavo vyras (žmona) siekia autonomijos ir saugumo. Tai ne karas, tai tiesiog skirtingi streso valdymo mechanizmai, kurie, deja, vienas kitą aštrina.
Kai žodžių tiesiog nėra: aleksitimija
Kartais atsakymas į klausimą „kodėl vyras ar žmona su manimi nekalba?“ slypi giliau asmenybėje. Tyrimai rodo, kad nemaža dalis vyrų (ir dalis moterų) pasižymi bruožu, vadinamu aleksitimija. Tai sunkumas atpažinti ir žodžiais įvardyti savo emocijas.
Dėl kultūrinio auklėjimo, ypač berniukai dažnai mokomi „nuryti“ ašaras ir nerodyti silpnumo. Užaugęs toks vyras, paklaustas „ką dabar jauti?“, gali nuoširdžiai nežinoti atsakymo. Jam tyla yra ne ginklas, o tiesiog tuščias lapas. Jis gali jausti didžiulį diskomfortą, bet neturi žodyno tam išreikšti, todėl pasirenka saugiausią variantą: tylėjimą.
Ką daryti, kad ledai pajudėtų?
Jei nori nutraukti tylą, turi pakeisti savo žingsnius šiame šokyje. Štai kelios strategijos, paremtos porų terapijos praktika:
1. Nustok vytis. Tai skamba kontraintuityviai, bet norint, kad vyras (žmona) nustotų bėgti, tu turi nustoti vytis. Kai jis (ji) pajus, kad spaudimas sumažėjo, poreikis gintis (tylėti) natūraliai atlėgs. Leisk jam (jai) pabūti „urve“ be tavo kritikosar reikalavimų.
2. „Švelni pradžia“. Dr. J. Gottmanas siūlo pokalbius pradėti be kaltinimų. Vietoje „Tu vėl su manimi nekalbi, tau nerūpi“, pabandyk sakyti: „Aš jaučiuosi vienišas (vieniša), kai vakarais tylime. Man trūksta ryšio su tavimi.“ Tai kvietimas, o ne ataka.
3. Kai emocijos užverda, naudinga sutarti konkretų ženklą ar žodį, kuris reiškia: „Man reikia 20 minučių nusiraminti.“ Tačiau čia yra auksinė taisyklė: tas, kuris paprašo pertraukos, privalo pažadėti grįžti prie pokalbio. Tai suteikia saugumo jausmą tau (kad nebūsi paliktas (palikta) nežinioje) ir erdvės vyrui (žmonai) susidėlioti mintis.
4. Kurkite saugumą, ne teismą. Vyras (žmona) prabils tik tada, kai žinos, jog jo (jos) žodžiai nebus panaudoti prieš jį (ją). Tavo tikslas turi būti smalsumas, o ne noras įrodyti savo tiesą.
Tyla santykiuose yra skausminga, bet ji nėra nuosprendis. Tai simptomas, rodantis, kad jūsų porai reikia išmokti naujų būdų reguliuoti emocinį krūvį. Jei tyla tęsiasi ilgai ir jaučiate, kad patys nebegalite pralaužti ledų, porų konsultacija gali tapti tuo saugiu uostu, kuriame vėl išmoksite kalbėtis.
Nebelik vienas (viena) su tyla
Nors šios žinios padeda suprasti, kas vyksta tavo namuose, kartais vien teorijos nepakanka, kad įsisenėję bendravimo modeliai pasikeistų. Jei jauti, kad tyla tarp tavęs ir tavo vyro (žmonos) tapo per sunki našta, o bandymai kalbėtis vis atsimuša į tą pačią sieną, tau nebūtina to nešti vienam (vienai). Kviečiu tave kreiptis profesionalios pagalbos. Porų konsultacija yra ta saugi erdvė, kurioje aš padėsiu jums išversti tylą į žodžius, suprasti vienam kitą be kaltinimų ir vėl atrasti kelią į artumą. Leisk sau pasirūpinti savo santykiais jau šiandien, nes kiekvienas pokalbis yra vertas pastangų.
Psichologė Jolita
Comments