Konfliktai po vaiko gimimo: kodėl santykiai keičiasi ir kaip juos sustiprinti?

Jolita Sorokinaite
Sep 4
3 min read

Updated: Sep 9

Vaiko gimimas atneša daug šviesos – džiaugsmą, prasmę, artumą. Kartu atsiranda ir naujų iššūkių: nuovargis, nauji vaidmenys, mažiau laiko porai. Nenuostabu, kad daugeliui porų padažnėja konfliktai po vaiko gimimo. Šiame straipsnyje – kodėl taip nutinka, ką iš tiesų ginčijamės „po paviršiumi“ ir kokie žingsniai padeda atkurti ryšį.

Kodėl santykiai po gimdymo pasikeičia?

Iki vaiko gimimo poros ritmas paprastai lankstesnis: daugiau spontaniškumo, pasimatymų, poilsio. Gimus vaikui, prioritetai persirikiuoja, o partnerystė laikinai traukiasi į antrą planą – tai natūralu. Įtampos dažniausiai kyla, kai:

Lūkesčiai nesutampa. Vienas laukia daugiau pagalbos ar emocinio buvimo, kitas – nežino, ko iš jo tikimasi.
Miego trūkumas ir išsekimas mažina kantrybę, kyla greitesnės gynybinės reakcijos.
Artumas slopsta, atsiranda emocinė distancija, sumažėja intymumo.
Suaktyvėja ankstyvos patirtys – tai, ką parsinešame iš savo pirmųjų santykių su tėvais/globėjais ir ankstesnių išgyvenimų.

Dažnas klaidingas įsitikinimas: „pasisitvarkysime, kai tik išsimiegosime“. Miegas svarbu, tačiau konfliktus dažnai kuria giluminės dinamikos, o ne vien buitiniai klausimai.

Kai „smulkmenos“ nėra smulkmenos: giluminės priežastys

Kas kelsis naktį, kas „labiau pavargęs“, kada vėl bus „kaip anksčiau“ – tai paviršinės temos. Po jomis glūdi emocinis saugumas ir „vidiniai scenarijai“, kurie įsijungia stresinėse situacijose.

Schemų terapijos žvilgsnis

Kaip teigia schemų terapijos autorius J. E. Young, nuo vaikystės formuojasi schemos – giliai įsišakniję įsitikinimai („manimi nebus pasirūpinta“, „aš nesvarbus/nesvarbi“). Po gimdymo, kai daug streso ir mažai resursų, šios schemos suaktyvėja: partnerio neatliktas veiksmas iššaukia seną skausmą, ne tik reakciją į dabartį.

Prieraišumo stiliai poroje

Bowlby ir Ainsworth prieraišumo teorija padeda suprasti, kodėl reaguojame taip skirtingai:

Saugus – gebame kalbėtis ir išbūti su įtampa.
Nerimastingas – stiprus poreikis būti patvirtintam; kai to trūksta, kyla priekaištai, panika.
Vengiantis – atsitraukimas į užduotis ir rutiną vietoj emocinio ryšio.
Dezorganizuotas – paradoksalios reakcijos: trokštu artumo ir jo bijau.

Moterų ir vyrų patirtys: ką dažnai nutylime

Moteris po gimdymo

Daugelis moterų bando „tilpti“ į idealą: pakankamai gera mama, stipri partnerė, nepriekaištinga kasdienybė. Tačiau emocinių poreikių nutylėjimas kaupiasi kaip įtampa – jei vaikystėje jausmai buvo menkinami, juos įvardyti dabar dar sunkiau. Tai virsta priekaištais ar atsitraukimu, nors iš tiesų viduje – ilgesys artumo.

Vyras po gimdymo

Apie vyrų išgyvenimus kalbama mažiau. Vis dėlto jie taip pat patiria nerimą, spaudimą „būti stipriems“, abejones, ar pakankamai gerai atlieka tėčio/partnerio vaidmenį. Reakcija dažnai – tylus atsitraukimas, kuris klaidingai palaikomas abejingumu. Dažniau tai – baimė nepateisinti lūkesčių ir nemokėjimas kalbėti apie jausmus.

Porų konsultacijos | Porų terapija

Book Now

Ką daryti, kai konfliktai po vaiko gimimo kartojasi?

1) Pirmas žingsnis – sąmoningumas apie save

Paklauskite savęs: Kaip reaguoju, kai man skauda? Atsitraukiu? Puolu į kontrolę? Supykstu?Schemų terapijos praktikoje atpažįstame „vidinius vaikus“ – savo pažeidžiamą dalį, kuriai reikia matymo ir rūpesčio. Kai ją atpažįstame, kalbėjimas be kaltinimų tampa įmanomas.

2) Kalbėkite iš jausmų, ne iš kaltės

Vietoj „Tu manęs niekad nepalaikai“ – pabandykite:„Kai esu išsekęs/-usi, man labai reikia tavo artumo. Ar galime susitarti, kaip tai užtikrinti?“Formulė: Aš jaučiu + Man reikia + Prašymas (konkretus).

3) Maži intymumo ritualai – dideli pokyčiai

Intymumas gimsta iš smulkmenų: prisilietimas virtuvėje, klausimas „Ko šiandien reikėjo iš manęs?“, padėka už konkrečius dalykus. Tai kuria prieraišumo saugumą net chaose.

4) Ieškokite pagalbos, kai dviese stringate

Kreiptis į porų konsultaciją ar porų terapiją po gimdymo – brandos ženklas, o ne silpnumas. Specialistė padeda „sulėtinti“, pamatyti užburtą ratą ir kurti naują bendravimo modelį.

Nuo įtampos – link ryšio: ką verta įsidėti į kasdienybę

Skirkite reguliarų laiką pokalbiams be „problemų sprendimo“, vien tik tam, kad išgirstumėte.
Susikurkite mini pasimatymus (20–30 min., namuose, kai vaikas miega).
Praktikuokite „trijų dėkingumų“ ritualą kasdien.
Susitarkite dėl naktinių ir dienos pareigų – ne „kas kaltas“, o „kaip pasidalinam“.
Jei jaučiatės įstrigę – pirmoji konsultacija gali tapti aiškaus plano pradžia.

Savistabos klausimai porai (po gimdymo)

Skirkite 15–20 min. Kiekvienas atsakykite atskirai, paskui pasidalinkite be vertinimo.

Kaip iš tikrųjų jaučiuosi mūsų santykiuose dabar (artumas, vienatvė, saugumas, nerimas)?
Kuriose situacijose neturiu erdvės būti savimi?
Kokio palaikymo man labiausiai reikia šią savaitę? Ar aš to aiškiai paprašiau?
Kaip reaguoju į atstūmimo jausmą – ir iš kur tai man pažįstama?
Kaip elgiuosi, kai partneriui sunku: būnu šalia, taisau, kontroliuoju ar pasitraukiu?
Ką man reiškia būti gera mama/geru tėčiu – ar šis vaidmuo neužgožia mano žmogiškų poreikių?
Kada paskutinį kartą buvome dviese be pareigų ir telefonų?
Ką norėčiau pagaliau pasakyti, bet nedrįstu?

Pasirinkite po vieną klausimą per vakarą – tai jau pokytis.

Kada verta ateiti pas specialistę?

Konfliktai grįžta nepaisant pastangų.
Jaučiate emocinį atšalimą ir vienatvę būnant drauge.
Buvo išdavystė ar kiti sukrėtimai, neaišku, kaip atkurti pasitikėjimą.
Norite ne tik „susitarti dėl tvarkaraščio“, bet ir susigrąžinti artumą.